|
Vila “Jelita” ir viešbutis "Jelita" įsikūrę pačiame Nidos senamiesčio centre, prie senojo kelio, dabar vadinamo G.D.Kuverto gatve. Vila įsikūrusi Kuverto 7d. Viešbutis - Kuferto 7f. Viešbutis veikia ištisus metus.
Jeigu Jus domina ne tik apgyvendinimas, bet norite aktyviai praleisti laiką, kreipkitės į "Jelita" administraciją.
Mes padėsime surengti žygius kanojomis,
iškylą laivu, jachta,
žvejybą kateriu,
dviračių nuomą,
buriavimą "Blokart" vėjaračiu.
Vilai ir viešbučiui suteiktas šeimos herbo pavadinimas; juos ir greta stovinčius pastatus suprojektavo architektė Gražina Juknevičienė, Jelitos herbo bajorė.
K.Niesieckio herbyne pateikiama legenda apie herbo atsiradimą. XVI a. pr. Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos pulkai vieno mūšio su kryžiuočiais metu nukovė daug priešų. Jodamas per mūšio lauką tarp žuvusių karių karalius rado sužeistą į vidurius savo riterį Florijoną Šarijų. Pamatęs tokį šiurpų reginį karalius sušuko: „O, kokios nežmoniškos kančios jį kamuoja, jis nusipelnė didelės pagarbos“. Nuo tada riterio herbe šalia ožio atvaizdo atsirado ir ietys – karališko orumo ženklas, kilęs iš Antikos laikų, kai Romos imperatoriai dažnai buvo vaizduojami rankose laikantys ietis.
Skokauskai yra Romaševskių giminės palikuonys pagal Jelitos herbo liniją. Keli šios giminės atstovai vedybų ar kt. keliais apsigyveno Lietuvos DK Brastos vaivadystės Skokų kaimelyje ir prisiėmė Skokauskų pavardę, išlaikydami „Jelitos“ herbą. Istoriniuose šaltiniuose Skokauskų bajorų giminė pirmąkart paminėta 1500 metais, nes tais metais buvo nobilituota (įšventinta).
K.Niesieckio XIX a. herbyne yra minimas Martynas Skokauskas, 1632 m. dalyvavęs renkant karalių Vladislovą IV, bei Jonas Skokauskas iš Skokų, Seime balsavęs už karaliaus Jono Kazimiero kandidatūrą.
V.Kojelevičius rašo apie narsų karį Skokauską iš Jono Paco pulko, žuvusį mūšyje prie Gomelio. Tai rodo šios giminės dalyvavimą šalies kariniame ir politiniame gyvenime.
Šiuo metu Skokų kaimo gyvenvietė yra Baltarusijos Bresto srityje, dešiniajame Lesnaja upės krante. Vėliau Skokauskai persikėlė į Polocko vaivadystę, kur 1795 m. paskutinį kartą pasitvirtino bajorystės teises. Po trečiojo Lietuvos padalijimo Skokauskai persikelia į Upytės apskritį.Kauno gubernijos bajorų deputatų susirinkimo archyvuose minimas Mykolas Skokauskas, miręs 1847 m., yra panevėžietiškos Skokauskų šakos pradininkas. Ši bajorų giminės šaka beveik visą XIX a. gyveno sėsliai, t.y. Panevėžio apskrityje tarp Miežiškių, Nainiškių ir Taruškų. Visuose XIX a. Lietuvos gyventojų sąrašuose Panevėžio Skokauskai buvo minimi kaip bajorų luomo atstovai
Šios Skokauskų giminės palikuonė Gražina Elena Skokauskaitė Juknevičienė yra vilos „Jelita“ ir viešbučio „Jelita“ bei šalia esančių pastatų kvartalo architektė.
|
